pavydumas

pavydùmas sm. (2) → pavydus: 1. Man dabar tai pavydùmas ema, kaip žmonės nešioja (apsirengę) Slm. Antroji net nusipešė plaukus iš to pavydùmo (ps.) Šn. Pavydùmai, matai, žmonių – nežino, ką daryt! Vlkv. 2. Pavydumo priežastis yra daugiausia pasitikėjimo stoka rš.